Dailės šakų įvairovė

Dailės kūriniai gali būti skirstomi labai įvairiai. Pagal paskirtį galime atpažinti vaizduojamosios, taikomosios, monumentaliosios dailės ir scenografijos kūrnius.

	Vaizduojamosios dailės kūriniai pasakoja apie regimąjį pasaulį, įvykius, žmogaus pojūčius, jausmus, mintis, idėjas, idealus. Šiai dailės sričiai priskiriami grafikos, tapybos ir skulptūros kūriniai.
Monumentaliąją dailę sudaro stambių formų, dažniausiai svarbaus visuomeninio turinio dailės kūriniai. Tai monumentalioji skulptūra (statulos, paminklai), monumentalioji tapyba (sienų tapyba, mozaika, sgrafitas, vitražas), taikomosios dailės kūriniai (keramika, gobelenas, metalo, medžio, odos dirbiniai), t. p. kai kurie statiniai (triumfo arka, obeliskas). Monumentalioji dailė naudojama formuojant architektūros aplinką, ryškinant aikštės, parko, pastato (eksterjero arba interjero), ansamblio idėją, kultūrinį, socialinį, politinį reikšmingumą.
Taikomosios dailės kūriniai turi praktinę paskirtį. Žmonėms visais laikais reikėjo baldų, drabužių, indų, keramikos, dailiosios tekstilės, juvelyrikos dirbinių. Pagal kūrėjų profesinį pasirengimą skiriama liaudies (tautodailė, liaudies menas), mėgėjų ir profesionalioji dailė.
	Scenografija - teatro dailė. Spektaklio dekoracijų, rekvizito, kostiumų, grimo, apšvietimo projektavimas. Glaudžiai siejasi su dramaturgijos, dailės bei technikos raida. Scenografijos prototipas – pirmykščių religinių, maginių apeigų atributai. Scenografijos užuomazgų būta senovės graikų ir romėnų teatre.

Visos dailės šakos yra tarpusavyje susijusios: vaizduojamosios dailės meninės išraiškos priemonės naudojamos ir taikomosios, ir monumentaliosios dailės kūriniuose, jomis remiamasi vertinant ir tautodailininkų, ir mėgėjų, ir profesionalių dailininkų kūrybą.

Pagal kūrybai naudojamos medžiagas ir raišką (grafinė, spalvinė ir erdvinė raiška) dailės kūrinius dar skirstome į šakas: dailiają tekstilę, grafiką, keramiką, skulptūrą, tapybą, gintaro, kaulo, rago, metalo, odos, stiklo dirbinius ir kt.